Palikti šunį vieną: kiek laiko per dieną? 5 patarimai
Galimybė palikti šunį vieną kelias valandas reikalauja laiko ir organizacijos iš šeimininko pusės. Šuo yra socialus gyvūnas. Dėl šios priežasties, jam gali būti sunku būti vienam net valandą ar dvi. Vienatvės mokymasis yra būtinas ir svarbus visų gerovei. Siekiant išvengti nerimo elgsenos, tokios kaip naikinimas, lojimas ar laižymo žaizdos, išėjimai į lauką ir žaidimai yra esminiai norint nugalėti nuobodulį.
Turėti augintinį reikalauja tam tikro įsipareigojimo ir laiko. Jei gyvenimo būdas neleidžia kasdien skirti laiko šiam mažam padarui džiaugsmui, visiškai nepriimtina jį įsigyti. Tai nėra dekoratyvinis objektas, nei pasigirti kai juo jau nebesinaudojama.
1. Kiek laiko per dieną galima palikti šunį vieną namuose?
Šuo yra socialus gyvūnas, todėl vienatvė nėra natūrali jam situacija. Jis gali lengvai nusiminti, jei jo pagrindiniai poreikiai nėra patenkinti. Dėl šios priežasties, norint palikti šunį vieną visą dieną, apie 8 valandas, jis turi turėti pakankamai veiklos prieš ir po to. Iš tiesų, kai jis išeina iš savo gyvenamosios aplinkos, bėgimas suteikia džiugesio, bet ir nuovargio.
Šeimininkų nebuvimo metu šuo turi ką veikti, kad išvengtų nuobodulio ir todėl galimo naikinimo. Iš esmės problema nėra trukmė, nes kai kurie šunys gali blogai jaustis net 2 ar 3 valandas trunkančio nebuvimo metu, o kiti ramiai išbūti 8 valandas. Šunys neturi tokio pat laiko sampratos kaip mes. Jie neabejotinai negali nustatyti įvykių datos. Šeimininkų nebuvimas paprastai gerai priimamas jų draugų. Tai dėl gero mokymo, tai yra vienatvės mokymo. Tai forma kasdienės rutinos, su apibrėžtu režimu, kartą per dieną, tiek pat valandų. Šeimininkas atsikelia tuo pačiu laiku, valgo pusryčius, šuo gauna savo maistą, jis išeina atlikti savo poreikių ir šeimininkas išeina. Šis kasdienis ritualas padeda šuniui. Jis leidžia šuniui nustatyti laiką.
Dėl šios priežasties, gyvenimo būdas daro įtaką elgesiui. Jaunas šuniukas arba senstantis šuo gyvens situaciją skirtingai. Jaunas šuniukas, neseniai atskirtas nuo motinos ir brolių, susidurdamas su dideliu vienišumu, gali pajusti apleidimo jausmą. Senstantis šuo gali išvystyti elgseną, kaip nešvara, nes jis nebegali laikytis tiek ilgai kaip anksčiau. Be to, senatvė gali pakeisti jo charakterį ir elgesį. Jis gali tapti neramus, nebegalėti toleruoti vienatvės. Nuo šio momento, šeimininkas turi ieškoti sprendimų, kad prisitaikytų ir ramiai lydėtų savo ištikimą draugą.
2. Apsiprasti jauno šuns su vienatve
Šeimininkas turi mokyti savo šuniuką, kaip valdyti nebuvimą. Tai turi būti išmokta, tai nėra įgimtas šunų elgesys, ilgai likti vieniems. Ši galimybė neturėtų būti suvokta kaip bausmė, nei išvystyti netinkamą elgesį, kaip: naikinimas, lojimas, savęs žalojimas... Tikslas yra, kad šuo jaučiasi ramiai laukdamas šeimininko grįžimo, pilnas ramybės. Nors ir vienišas, jis turi būti ramus.
Nuo šuniuko atvykimo, būtina sukurti pasitikėjimo ryšius ir leisti jam laiko prisiderinti. Tik šiuo metu yra naudingiausia jį mokyti valdyti nebuvimą. Tai turi būti daroma palaipsniui su daug kantrybės. Keletą dienų atostogų gali būti gera idėja, norint sukurti gerus įpročius, kurie tęsis visą šuns gyvenimą. Šiomis keliomis dienomis bus galima simuliuoti ardami daugiau ar mažiau ilgas nebūtis, taip leisdavus šuniui suvokti, kad šeimininkas grįžta.
Kelių minučių po to, kai susitinkama, žaidimų sesijos, meiliai apkabinimai arba ilgi pasivaikščiojimai įrodo šuniui, kad buvimas vienam nėra apleidimo sinonimas. Priešingai, šeimininko grįžimas bus džiaugsmas ir malonumo bei užimtumo šaltinis. Paprasčiausia yra skirti laiko pripratinti jį, simuliuojant daugybę skirtingo ilgio nebūčių. Šuo supras, kad vienatvė netrunka ir kad šeimininkui grįžus, nors ne iš karto, jis turi teisę į ilgą pasivaikščiojimą, žaidimo momentą...
Šunys yra tokie artimi mums, kad jaučia visas mūsų emocijas, nuo pačių džiaugsmingiausių iki stresuojančių. Jei mintis, kad reikia palikti šunį vieną, sukelia šeimininkui baimės ar nerimo jausmą, šuo tai pajus ir pradės nerimauti dėl to, kas įvyks.
3. Pažinti savarankiškesnes šunų veisles
Realiai nėra veislių, kurios labiau mėgsta vienatvę nei kitos. Nepaisant to, kai kurios pasirodo esančios ramesnės, labiau prisitaikančios, taigi, labiau linkusios likti vienos.
- Basset hound yra pakankamai ramus šuo, kuris, nors ir artimas šeimai, išlieka labai nepriklausomas. Tai lengvai prisitaikanti veislė, švelni ir meilės kupina. Basset hound nėra ypač linkęs į nerimą ir gerai toleruoja vienatvę. Vis dėlto jam reikalingi ilgi pasivaikščiojimai.
- Čiau-čiau yra šuo, kuris dažniausiai būna vienišas ir ramus. Nors jis nereikalauja nuolatinio dėmesio, vis tiek jam reikia kontakto ir priežiūros iš žmogaus pusės. Jis labai nepriklausomas ir mažai demonstratyvus. Nepaisant to, jis yra ištikimas ir labai prisiriša prie šeimininko.
- Takšai, arba tekeliai, yra drąsūs ir tuo pačiu labai nepriklausomi šunys. Todėl jie dažnai laikomi labai užsispyrę. Tai gali sukelti tam tikrų problemų mokymo metu. Tai, kad jie mėgsta būti vieni, yra privalumas žmonėms, kurie negali būti namuose visą dieną. Jie mėgsta būti vieni. Esant santykinai ramiems ir tyliesiems šunims, jie neūžia, jei, žinoma, yra išmokyti.
- Nors Shiba inu mėgsta būti glamonėjamas, svarbu gerbti jo vienatvės momentus, kurie leidžia jam būti vienišam ir mėgstančiam likti vienam. Tai labai nepriklausomi, ramūs ir tvarkingi šunys.
- Shar pei yra populiariausia kinų veislė pasaulyje. Tai šuo, sukuriantis labai stiprų ryšį su šeimininku, kas netrukdo jam mėgti vienatvės ir būti labai nepriklausomu.
- Anglų buldogas yra pakankamai ramus šuo. Jam patinka smagiai leisti laiką, tačiau ypač mėgsta eiti poguliui ant savo pagalvės. Paprastai tai yra šuo, turintis didelį gebėjimą prisitaikyti prie šeimininko gyvenimo būdo.
Nepaisant to, visi šunys turi poreikį gauti dėmesį iš savo šeimininko. Dėmesys, kurį jie gauna, yra būtinas jų gerovei ir gyvenimo kokybei.
4. Palaipsniui priprasti šuniui prie nebuvimo
Nuo atvykimo reikia išmokyti šuniuką likti vieną, ir tai daryti palaipsniui. Taip jis supras, kad šeimininko išėjimai yra natūralūs, ir išmoks juos geriau priimti.
Yra svarbu nesukurti ritualų išėjimui. Šuo to nereikalauja. Paprastas faktas užsidėti batus ir paimti automobilio raktus leis jam suprasti apie šeimininko išvykimą asociacijų būdu. Todėl jam sumodeliuoti netikrus išvykimus gali būti prasminga. Taip šuo mažiau stebės šeimininko elgesį. Siekiant to palengvinti, reikia pradėti nuo ignoravimo apie penkiolika minučių prieš išėjimą. Tai padės sumažinti atsiskyrimo akimirkos dramatiškumą. Tylos buvimas namuose gali stiprinti apleidimo jausmą. Norint to išvengti, trumpalaikiu sprendimu gali būti palikti foninį garsą, pavyzdžiui, radiją ar televizorių. Daugybė žaislų yra prieinami, arba specializuotose parduotuvėse, arba pasidaryti pačiam. Šuo turi atrasti ką nors įdomaus užsiimti per šias kelias valandas.
Užimtumo žaidimai leis jam protingai praleisti laiką. Taip pat galima palikti šalia, be būtiniausio šviežio vandens dubenėlio, kai kurių kramtomųjų kaulų. Kramtymas turės tuo pačiu metu teigiamą poveikį dantų apnašoms. Kita veikla, apie kurią dažnai negalvojame iškart: laižymo kilimėlis. Šis maisto praturtinimo žaidimas stimuliuoja šunį psichologiškai ir fiziškai. Laižymas yra natūralus elgesys. Tai yra būdas šuniui nusiraminti, atsipalaiduoti. Laižymo žaislas yra idealiai tinkamas numalšinti stresą ir nerimą. Todėl jis puikiai tinka mokyti šunį likti vieną.
Iki 4 mėnesių amžiaus gali būti naudinga palikti šuniukui šeimininko priklausantį drabužį. Kvapas galėtų nuraminti. Aromaterapijos difuzoriai siūlo raminančius kvapus.
Po 8–9 valandų nebuvimo šuo su didžiausiu džiaugsmu sutinka šeimininką. Būtina vengti daryti klaidą, pasiduodant didelės grįžimo emocijoms. Geriausia sprendimas yra ignoruoti šunį trumpą laiką (apie penkiolika minučių) ir atsisakyti jo džiaugsmo puolimų.
5. Rūpintis šunimi prieš ir po jūsų nebuvimo
Savo fizinei ir psichinei gerovei šuo turi turėti galimybę kasdien judėti. Jis turi galėti bėgioti, tyrinėti, kasti, lipti, susitikti su kitais šunimis... Visos šios veiklos yra būtinos jo fizinei ir psichinei pusiausvyrai. Po pusvalandžio tokios veiklos, šuo dažniausiai gali likti vienas kelias valandas. Be abejo, būtina užtikrinti, kad jis atliko visus savo poreikius, kitaip gali jūsų laukti maža staigmena grįžus po dienos nebuvimo.
Žaidimas su šunimi suteikia šeimininkui ir gyvūnui gerovės jausmą, dalijamasi laime. Be to, kad stiprina jų tarpusavio supratimą, žaidimas sukelia raumenų nuovargį, todėl tai leidžia gerą dalį dienos praleisti miegant.
recoproduit Tačiau tai nėra tik šunio išvedimas pusvalandžiui ryte ir vakare į tą pačią vietą, ko pakanka jo laimei. Šiems socialiniams gyvūnams reikalingos sąveikos su šeimininku. Jie mėgsta žaisti, būti glostomi, kad jais rūpinamasi. Tai ne objektai, kuriuos galima vedžioti ant pavadėlio ir grįžus namo nuo jo atsikratyti. Jų gerovei reikia integruoti juos į šeimos gyvenimą ir leisti jiems jaustis naudingiems bei vertinamiems.
TO NEDARYKITE! Visiškai klaidinga manyti, kad kito gyvūno įsigijimas sumažins pirmojo blogos savijautos jausmą ir sunkumą būti vienam. Tai tik pavers kitu gyvūnu nelaimingą, papildomai prie pirmojo. Šuniui reikia socialinių ryšių su kitais šunimis, bet tai nepakeičia šeimininko buvimo ir jų jungiančio ryšio.
Trumpai tariant! Šuo gali puikiai likti vienas visą dieną, jei buvo išmokytas. Vienatvė jam nėra įgimta. Švietimas, veislei taip pat charakteris turi būti įvertinti, kad leidžiant šunį likti vieną namuose butų galima. Šuns neatimame dėl dekoro, bet siekiant turėti draugą ir kurti ryšį. Įkuriama unikali neįprasta santykių forma, bet tam, kaip ir su bet kuo, reikia laiko ir įsipareigojimo. Šunų specialistai, tokie kaip dresuotojai, elgsenos specialistai bei veterinarai yra prieinami suteikti kvalifikuotus patarimus.
Susiję straipsniai:
CBD aliejus šunims ir katėms: 5 patarimai kaip gerai naudoti!
Rūpintis šunimi atostogų metu: 6 sprendimai!
Mano šuo nebevalgo savo sauso maisto: ką daryti? 11 ekspertų patarimai
