Šuns klubo displazija: priežastys, simptomai ir gydymas
Augant šuo gali susidurti su anomalija. Šuns klubo sąnario displazija susijusi su sąnario tarp šlaunikaulio ir dubens deformacija. Visų pirma svarbu žinoti, kad ji nėra įgimta. Ji atsiranda gyvūnui augant.
Pirmaisiais savaitėmis šuo gali arba išsivystyti kaulų deformaciją, arba kentėti nuo per laisvų raiščių. Tai sukelia blogą šlaunikaulio galvutės ir dubens gūžduobės (sąnarinės ertmės) susijungimą. Dėl nenormalaus judėjimo, kurį sukelia patologija, ir trinties ertmė deformuojasi ir kremzlė pamažu nyksta. Paprastai antrame plane prisideda artrozė.
Šuns klubo displazija: kelios galimos priežastys
Pagrinde genetinės kilmės šuns klubo displazija dažnai būna tarp vienos linijos šunų. Tai nereiškia, kad ja susirgs visi. Tačiau, kai šuo vystosi displazija, pas jo protėvius dažnai randama šios problemos. Be paveldimos polinkio, yra keletas priežasčių ir veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios anomalijos atsiradimo.
Netinkama mityba gali turėti pasekmių. Jei šuniukas gauna per daug energijos, jo augimas gali paspartėti. Tuomet jis linkęs išsivystyti displaziją. Perteklinis kalcio kiekis taip pat turi įtakos klubo sąnario augimui. Kai šuniukas auga, jo skeletas nuolat keičiasi. Jis prisitaiko prie kūno evoliucijos. Klubo sąnario augimas yra jautrus šiems pertekliams ir per dideliam svoriui. Mityba turi būti pasirinkta ir suteikta atsakingai.
Per intensyvus fizinis aktyvumas yra dar vienas veiksnys, skatinantis šuns klubo displaziją. Jei gyvūnas dar nesibaigęs augti ir užsiima netinkama veikla, gali išsivystyti displazija.
Kai kurios šunų veislės taip pat yra labiau linkusios labai tamptųsi displaziją. Ji parodo tikėtinos genetinės polinkio buvimą. Labiausiai paveikiami vokiečių aviganiai, Berno zenenhundai, labradorai ir dar šiuberti. Tai veislės, kurios greitai auga ir dėl to gali lengviau susirgti šia problema.
Simptomai, susiję su šuns klubo displazija
Kelis simptomus ir požymius galima pastebėti diagnozuojant hipodisplaziją. Visų pirma, gali pasireikšti užpakalinės dalies šlubavimas. Šuo bando kompensuoti, stovėdamas neįprastai. Jis dažniau naudoja priekinės kojas ir gali būti raumenų skirtumas tarp priekinės ir užpakalinės kūno dalies.
Kai klubo displazija jau sukėlė klubo sąnario kaulų nusidėvėjimą, ši problema tampa tikrai skausminga šuniui. Jis šlubuoja ir turi sunkumų judėti normaliai. Bėgimas, pasivaikščiojimai, šokinėjimas, laiptelių lipima tampa sudėtingi. Šuo tampa labiau dirglus ir jo nuotaika keičiasi. Jis yra pavargęs, juda mažiau ir lėčiau ir nesidžiaugia žaidimu ar nesiaiškina valgyti.
Šios anomalijos pablogėjimas gali sukelti užpakalinių kojų paralyžių. Labai svarbu stebėti jo elgesį ir žinoti jo genealogiją. Reikia patikrinti, ar jis neša šituos genus. Nepraleiskite, kad šis anomalija dažnai pasireiškia ankstyvame amžiuje, bet taip pat gali pasireikšti daug vėliau.
Kokie gydymo būdai šuns klubo displazijai?
Kadangi displazija yra vystymosi forma, ji gali palaipsniui pablogėti. Todėl itin svarbu ją nustatyti kuo anksčiau. Tokiu būdu galima užkirsti kelią patologijai. Šios anomalijos metu sąnariai pasižymi raiščių laisvumu.
Pirmiausia reikia įvertinti šį raiščių laisvumą, kai šuniukas dar mažas. Tai atliekama rentgeno pagalba, palpacijomis ir įvertinimu, kurio metu vertinami šuns displazijos vystymosi rizikos faktoriai.
Chirurginiai gydymo būdai
Jei šuo dar mažas, nuo 10 iki 20 savaičių, gali būti atlikta prevencinė chirurgija. Jaunatvinė pubės simfiziodezė, maža invazinė procedūra, susideda iš tam tikrų gaktikos kaulų suliejimo. Ši operacija taikoma tik labai jauniems šuniukams, kurių kaulai dar nesubrendę. Dėl šio suliejimo, dubens gūžduobės turėtų vystytis labiau į šonus ir geriau apgaubti šlaunikaulių galvutes.
Šunims tarp 5 ir 10 mėnesių galima atlikti dubens dvigubą arba trigubą osteotomiją. Ši operacija atliekama gyvūnui, kuris neparodo artrozės požymių. Ji susideda iš dubens kaulo fraktūravimo keliose vietose. Dubuo rekonstruojamas taip, kad sąnarinės ertmės būtų nukreiptos kitaip ir gūžduobės galėtų tinkamai priglusti prie šlaunikaulių.
Jei šuo jau vyresnis ir stipriai paveiktas displazijos, gali būti įdedamas klubo protezas. Čia implantai pakeičia šlaunikaulio galvutę ir gūžduobę. Dėl to pašalinamas skausmas. Tačiau, ši operacija yra gana sunki ir gali būti atliekama tik tada, kai gyvūnas yra pakankamai stiprus jai atlaikyti. Reikės laukti bent metus, kad ja būtų galima pasinaudoti ir reikės tikros reabilitacijos.
Medikamentinės priemonės
Jei chirurgija nėra arba nebeįmanoma, gali būti taikomas medikamentinis gydymas. Naudojant priešuždegiminius preparatus, galima palengvinti skausmus, susijusius su artroze.
Chondroprotektoriai stiprina sąnarių kremzlę ir lėtina artrozės progresavimą.
Adaptuotos gyvenimo būdo nuostatos
Gyvūno gyvenimo būdas turi būti peržiūrėtas ir pritaikytas. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mitybai ir svoriui. Antsvoris nėra gerai jo sąnariams.
Maisto papildai taip pat yra svarbūs. Omega 3 ir 6, esantys, pavyzdžiui, lašišų aliejuje, yra labai geri sąnarių sąjungininkai. Glikozamino papildų taip pat gali būti duota, kad sustiprintų kremzlę.
Apgalvota fizinė veikla leidžia šuniui tinkamai sustiprinti raumenis. Plaukimas yra labai geras sąnarių problemų gydymo būdas. Vandenyje šuo neturi palaikyti savo svorio nei gravitacijos. Jis sportuoja ir vysto raumenis, nepatirdamas pasekmių ir skausmo. Dirbdamas su raumenimis, šuo atitolina artrozės pasireiškimą ir stiprina sąnarius. Be to, fizinis aktyvumas apsaugo nuo antsvorio rizikos. Reguliarūs tempimai taip pat atpalaiduoja sąnarius ir malšina galimus skausmus.
Todėl fizioterapija yra labai vertinama gydant šuns klubo sąnario displaziją. Nepamirškite sąmoningo supratimo, kuris leidžia sąmoningai mobilizuoti užpakalines galūnes mankštos metu. Šuo išmoksta naudoti savo kūną kuo labiau gerbdamas savo anomaliją.
Reikėtų priminti ir veterinarinių konsultacijų svarbą, ypač kai šuo amžėja. Reguliariai bus atliekamas visas vertinimas ir tikrinami jo klubai.
Ką reikėtų prisiminti! Šuns klubo sąnario displazija gali paveikti visas veisles, tačiau dideli šunys turi polinkį. Šią anomaliją galima nustatyti anksti. Pirmaisiais gyvenimo savaitėmis atliekami testai ir pritaikomos sprendimai. Prevencinė chirurgija yra viena geriausių ilgalaikių pasirinkimų. Tačiau įmanomos ir kitos priemonės. Svarbu stebėti savo gyvūną ir pasikonsultuoti atsiradus bet kokiai abejonei. Taip pat itin svarbu gerbti jį ir jo augimą. Geriausias tikslas bus pritaikyti jo gyvenimo būdą pagal jo būklę, siekiant jį sustiprinti ir išvengti kuo daugiau skausmo.
